Praėjusiame sezone Šilalės „Lūšies“ komanda RKL B divizione užėmė antrąją vietą, o šiemet – rimtai kibo į atlapus visoms A diviziono ekipoms. Tačiau žemaičių kelias šlovės link buvo vingiuotas ir ilgas.
Apie tai, kokia yra klubo vizija, kokie garsiausi Šilalės krepšininkai, koks klubo pagrindinis tikslas ir didžiausia svajonė rkl.lt svetainei noriai papasakojo „Lūšies“ vyr. treneris Valdemaras Kasmauskas.
- Klubas įkurtas prieš septynerius metus ir iki šiol ne tik sėkmingai gyvuoja, bet ir palaipsniui gerina rezultatus, kas padeda išlaikyti stabilumą?
Savo egzistavimo pradžioje „Lūšies“ ekipa žaidė B divizione ir nedemonstravo itin aukštų rezultatų. Tačiau prieš du metus pasikeitė klubo vadovybė, atsirado stambus rėmėjas, UAB „Proline“, Savivaldybė daugiau pinigų ėmė skirti, tad natūralu, kad ir komandos rezultatų kreivė pastaraisiais metais kyla aukštyn.
Užpernai buvau trenerio asistentas, tačiau pasikeitus klubo valdžiai tapau vyr. treneriu, draugo pagalba padėjau rasti papildomos paramos, tad susipirkom žaidėjus geresnius ir panašu, kad pasiekėm šiokį tokį rezultatą.
- Praėjusiame sezone B divizione likote antri, o šiame – esate labai stiprūs A diviziono vidutiniokai, nors sudėtis pasikeitė minimaliai. Kaip manote čia jūsų realus pajėgumas ar naujokų sėkmė?
Šiame sezone vyrų požiūris pasikeitė. Komanda pradėjo daugiau treniruotis kartu, pasistiprinom keliais žaidėjais, prisijungėm Martyną Šeputį, o taip pat įdarbinom trenerio asistentą, kuris atlieka didelį darbą analizuojant varžovus.
Lyginant su praeitais metais komandos nariai vieni kitus labiau pažįsta, tad ir vadovybei dabar žymiai lengviau dirbti su žmonėmis.
- Prieš keturis metus, 2014-2015 m. sezone RKL B divizione jau buvote treti, tačiau per plauką nepatekote į aukštesnį lygį ir vėliau sekė du ganėtinai nesėkmingi sezonai, kas buvo nutikę komandai?
Negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą, nes tuomet klubą valdė kiti žmonės, kurie galbūt nedirbo su komanda tiek, kiek reikėtų.
Krepšinyje reikia daug užklasinio darbo – daug bendrauti su žmonėmis, rūpintis komandos nariais eiti visur kartu kaip su vaikais. Galbūt prieš keletą metų to nebuvo.
Be to, anksčiau žaidėjai daugiausia dirbdavo individualiai, o komanda beveik neturėdavo bendrų treniruočių, tad natūralu, kad rezultatai buvo ne tokie, kokių tikisi „Lūšies“ gerbėjai.
- Kas yra pagrindinė jūsų komandos varomoji jėga – vietiniai krepšininkai ar „legionieriai“ iš kitų Lietuvos miestelių?
Pagrindinis variklis – tik vietiniai krepšininkai. Nors komandos sąrašuose turime keletą vadinamų „legionierių“, tačiau jie daugiau atlieka kovotojų dėl kamuolių vaidmenį ir tik Valdas Undraitis dar pataikantis yra.
Aš į krepšinį žiūriu kitaip, nei kitos komandos. Mano nuomone, rajono klubas privalo auginti vietinius žaidėjus, nes jeigu tu su jais stipriai dirbi, gali iš jų spausti maksimumą ir juos išugdyti.
Būtent tą ir siekiame daryti, nors iš finansinės pusės ir galime sau leisti nusipirkti bet ką. Tik ar mums to reikia?
Svarbiausia padaryti šventę savo kraštui ir bandyti laimėti su savais žaidėjais. To nori mūsų rėmėjai, to siekia Savivaldybė skirdama pinigus, tą labiausiai vertina mūsų komandos sirgaliai.
- Kokia jūsų, kaip komandos vadovo didžiausia svajonė RKL?
Nenustebinsiu nieko pasakydamas, kad kaip ir visi normalūs klubai svajojame tapti RKL čempionais, tačiau nesame naivūs ir suprantame, jog lygoje yra labai daug pajėgių komandų, todėl norai neturėtų prasilenkti su realybe.
Šiemet A divizione yra daug klubų, kurie turi puikias sudėtis, tačiau atkrintamosiose gali keletą kartų slystelėti ir pasitraukti iš tolimesnės kovos.
Tad aš asmeniškai galiu pasakyti, kad šio sezono tikslas – ketvertukas, kuris kaip naujokams būtų labai didelis ir tikrai realus pasiekimas.
- Kalbant apie klubo ateitį, turite ilgalaikių tikslų?
Ilgalaikių tikslų neturime, tiesiog gyvenam šia diena ir kol turime pinigų, žmonių, rėmėjų - žaidžiame ir mėgaujamės kiekviena akimirka.
Svarbiausia, kad ateityje RKL leistų žaisti A divizione, nes patys suprantame, kad turime vieną prasčiausių salių lygoje.
- Esate trečia pagal rezultatyvumą RKL komanda, o komandinėje įskaitoje esate vieni taikliausių dvitaškių ir tritaškių metikų lygoje. Ar tai reiškia, kad „Lūšies“ žaidimo filosofija paremta taškų rinkimu?
Daugelis mūsų žaidėjų yra fiziškai stipresni už varžovus, tad stengiamės rinkti taškus greito puolimo metu. Aišku, kartais susiduriame su neparankiomis komandomis, tad užstringam, išsibauduojam ir tuomet turime nemažai problemų.
Prieš kiekvienas rungtynes trenerių štabas analizuoja varžovų statistiką, žiūri video įrašus, tad kaskart stengiamės sukurti tokį rungtynių planą, kuris būtų parankus mūsų ekipai.
- Kokia situacija regione su krepšinio mokyklomis, ar auga perspektyvaus jaunimo?
Situacija visai nebloga, turime dublerių ekipą, „Lūšiukus“, taip pat matosi, kad auga daug neblogų žaidėjų.
Bėda ta, kad esame mažas rajonas ir didžiausius talentus susirenka didmiesčiuose esančios krepšinio mokyklos.
- Kokie garsiausi krepšininkai kilę iš Šilalės?
Žinomų žaidėjų turime labai daug, nes iš mūsų krašto kilę Marijonas Petravičius, Lukas ir Linas Lekavičiai, taip pat Jonas Elvikis.
- Kalbant apie J.Elvikį, jis prieš keletą metų žaidė pas jus, o dabar gina kitos komandos, žaidžiančios B divizione garbę. Kodėl? Gal išsiskyrėte su pykčiais?
Ne, išsiskyrėme tikrai gražiuoju ir su savo krašto krepšininkais jokių pykčių negali būti. Tiesiog, jis išsikraustė į Vilnių, čia turi darbą, galbūt neturi daug laiko treniruotėms, todėl ir žaidžia ne pas mus.
O be treniruočių irgi negerai, nes jų metu treneris pamato visus žaidėjus, gali juos geriau pažinti, aptarti daug žaidybinių situacijų, kurių gali prireikti rungtynių metu.
- Kokie varžovai šiame sezone paliko didžiausią įspūdį?
Mano nuomone, atletiškiausia ir protingiausia komanda yra Kauno r. „Omega“, matosi, kad klubo vadovai gerai padirbėjo ir surinko tikrai rimtą kolektyvą.
Dar labai patiko „LCC tarptautinio universiteto“ komanda, nes ji daug treniruojasi kartu, o šio kolektyvo nariai yra labai gerai sudėti, žaidžia greitai, gerai pataiko ir yra vieningi lyg broliai. Manau, kad savo žodį studentai tikrai dar tars atkrintamosiose varžybose.
- Ar klubo vadovybė patenkintas komandos pasirodymu reguliariajame sezone?
Taip, tikrai patenkinta. Pirmas ratas apskritai fantastiškas buvo ir jei ne keli pralaimėjimai turnyro lentelės apačioje esančioms komandoms, kurie buvo patirti dėl netinkamo požiūrio, galbūt dabar užimtume gerokai aukštesnę poziciją ir galėtumėm pasvajoti apie savos aikštės pranašumą ketvirtfinalyje.
Vis tik, dar niekas nėra prarasta, tad dabar svarbiausia išlaikyti esamą formą, nepatirti traumų ir tinkamai pasiruošti svarbiausioms sezono kovoms.
- RKL yra kelių tipų komandos: vienos remiasi patyrusiais žaidėjais ir siekia greitų rezultatų, antros augina jaunimą, o kaip jūs apibūdintumėt savo ekipą?
Manau teisingiausia būtų pasakyti, kad dabartiniai „Lūšies“ krepšininkai yra savo geriausio žaidimo kreivės viduryje. Artimiausiu metu stengsimės integruoti daugiau jaunimo, kuris už poros metų turėtų būti pilnai pasiruošęs žaisti RKL pirmenybėse.
Noro dirbti pas mane yra daug, žaidėjų galinčių ginti Šilalės miesto garbę taip pat pakanka, tad jei viskas bus gerai, klubas džiugins savo sirgalius dar ne vienerius metus.