Prieš du metus RKL debiutavusi „Raseinių“ ekipa jau pirmajame sezone ėmė triuškauti lygoje ir tapo geriausia pirmojo etapo komanda. Maža to, Tomo Totulio vadovaujama išlaikė puikią formą atkrintamosiose ir krito tik finale 1-3 nusileidusi stebuklą sukūrusiai Šilalės „Lūšies“ komandai.

Praėjusiame sezone „Raseinių“ komanda strigo ir pirmajame etape finišavo vos 5 vietoje.

Tačiau aštuntfinalyje gana lengvai 3-1 įveikė KTU studentus. Visgi intriguojančios ketvirtfinalio serijos su Kauno r. „Omega“ taip ir nespėjo pradėti, nes sezonas buvo sustabdytas, o vėliau nutrauktas.

Šiemet nuo pat pirmų dienų „Raseinių“ laukė iššūkiai, nes nespėjus prasidėti čempionatui komandoje buvo užfiksuotas COVID-19 atvejis, o visa komanda buvo priversta dvi savaites izoliuotis.

Vos grįžus į aikštę įsibėgėti sekėsi gana sunkiai ir per pirmąsias 5 rungtynes buvo patirti du pralaimėjimai.

Tačiau vėliau Karolio Lendzevičiaus auklėtiniai įsibėgėjo, pasiekė net 4 pergales iš eilės, įveikė vienus turnyro favorotų „Biržų-KKSC“ krepšininkus, pasiekė skambų revanšą prieš „Tauragę“ ir... vėl buvo pristabdyti nelemtos pandemijos.

Įvertinus tai, kad klubo struktūroje niekas nesikeitė ir tai, kad buvo išlaikyti svarbiausi žaidėjai panašu, jog „Raseiniai“ turi bene stipriausią pagrindą po kojomis, o jų potencialą puikiai iliustruoja pastarųjų rungtynių rezultatai.

Gali būti, kad dėl ilgos pertraukos tarpo rungtynių ir dėl karantino metu apsunkintų galimybių treniruotis formos atgavimas užtruks ir po Naujų metų žaizdas išsilaižiusi raseiniškių ekipa vėl restartuos kiek strigdama.

Tačiau, jeigu pavyks išvengti traumų ar naujų ligos atvejų reguliarųjį sezoną K.Lendzevičiaus auklėtiniai baigs būdami 1 arba 2 turnyro lentelės pozicijoje ir įgis neįkainojamą savos aikštės pranašumą ketvirtfinalyje.

Atkrintamosiose būna visko, tačiau jei reikėtų lažintis, sakytume, jog „Raseinių“ komandą galima įvardinti kaip vieną pagrindinių favoričių ne tik pasiekti finalo ketvertą, bet ir kelti RKL čempionų taurę į viršų.

Tai dar viena komanda, kuri šiame sezone nė karto nebuvo užlipusi į pirmąją turnyro lentelės vietą, tačiau kuri turi itin didelį potencialą.

Kaip ir „Raseinių“ atveju kretingiškių formą itin koregavo koronavirusas, su kuriuo Arimanto Mikaločiaus auklėtiniai buvo susidūrę net kelis kartus ir dėl saviizoliacijos prarado kone mėnesį žaidimo ar treniruočių laiko.

Tačiau pažiūrėjus į ekipos rezultatus didelių nuostolių nelabai matosi - iškovotos 8 pergalės, pralaimėta vos viena dvikova ir ta prieš „Biržų-KKSC“ ekipą, kuomet buvo žaistos pirmos rungtynės po saviizoliacijos.

Pridėjus faktą, kad „Kretingos“ ekipa jau keturis metus iš eilės pasiekia ketvirtfinalio etapą (skaičiuojant praėjusį sezoną pagal pirmojo etapo rezultatus) panašu, kad šiemet klubas turės tik vieną tikslą, t.y. pasiekti finalo ketverto etapą.

Tad jei viskas vyks pagal planą ir išliks dabartinės tendencijos 2021 metais „Kretingos“ komandos svajonė tikrai turėtų išsipildyti.

Veikiausiai tai - viena labiausiai stebinančių 2020-2021 m. sezono komandų, kuri kalendorius metus pabaigs sužaidusi net 14 rungtynių.

Praėjusiame sezone A divizione debiutavusi komanda nenustebino krepšinio pasaulio ir reguliarųjį sezoną baigė turėdama neigiamą pergalių ir pralaimėjimų balansą (13-17) ir užimdama vos 11 poziciją.

Šiemet klubo vadovas Gytis Šukys iš esmės pakeitė komandos kompletavimo koncepciją ir suvienijęs jėgas su SKM subūrė tikrai įdomų kolektyvą.

Starto penketuke turėdamas jaunus, bet patyrusius žaidėjus „Riviles“ vadovas juos „aplipdė“ itin perspektyviu jaunimu, komandos vairą atidavė Mindaugui Noreikai ir Sauliui Kuzminskui, o gautas rezultatas - pranoko lūkesčius.

Sužaidus beveik pusę čempionato pasiektos 11 pergalės, įveiktos favoritėmis laikomos „Raseinių“ ir „Tauragės“ komandos ir Naujus metus pasitinkama būnant turnyrinės lentelės viršuje.

Tiesa, kiek neramina faktas, kad pralaimėjimai patirti prieš turnyro lentelės kaimynus, o su turnyro autsaideriais irgi buvo kovota taškas į tašką.

Panašu, kad pavasarį nusimato itin arši kova dėl vietos finalo ketverte, todėl dabar vilniečiams svarbu pirmąjį etapą baigti būnant kuo aukštesnėje pozicijoje ir atkrintamosiose užsitikrinti savos aikštės pranašumą.

Viena vertus, itin ilgas suolelis suteiks pranašumą sekinančiose atkrintamosiose, kita vertus, komandai koją pakišti gali tai, kas dabar leidžia būti lydere, o tiksliau - jauni žaidėjai, kurių patirties stygius gali įtakoti dar didesnį nestabilumą svarbiausių sezono kovų metu.

Tai - dar viena komanda, kurios formą itin įtakojo koronavirusas. Šiemet tauragiškiai padarė viską, kas priklauso iš jų pusės ir subūrė tikrai neblogą kolektyvą.

Nors pralaimėjimų skiltyje skaičius 3 atrodo ganėtinai didelis, tačiau nusileista buvo „Riviles“ ir „Raseinių“ komandoms, kurios tiek turnyro lentelėje, tiek reitinge yra aukščiau ir pirmosiose sezono rungtynėse nusileista Kėdainių SC-„Ateities“ vyrams.

Tuo tarpu likę varžovai įveikti ganėtinai dideliais skirtumais, o tarp pergalių yra ir laimėjimas prieš tą pačią „Raseinių“ komandą.

Įvertinus praėjusio sezono pasirodymą, kuomet pirmajame varžybų etape buvo užimta 6 vieta, o iki sustabdant pirmenybes aštuntfinalio serijoje buvo lygiai žaista su „Riviles-Steko“ komanda 2:2 ir gana stabilų ir prognozuojamą žaidimą, kurį tauragiškiai demonstruoja šiame sezone, panašu, jog Šarūno Zablockio auklėtiniai pavasarį turės ganėtinai didelius šansus pasiekti finalo ketverto turnyrą.

Tiesa, daug kas priklausys nuo komandos sveikatos būklės, nuo to ar svarbiausių sezono kovų metu ji vėl nebus priversta izoliuotis ir nuo to, kokį varžovą gaus ketvirtfinalio serijoje. Nes reguliariajame sezone užėmus 4-5 pozicijas kelyje link finalo ketverto neabejotinai lauks grėsmingas varžovas.

Jau antrą sezoną „Omegos“ kolektyvą galima vadinti „komanda-mįsle“.

Pernai Donato Šliogerio vadovaujamas kolektyvas taip pat itin slogiai pradėjo sezoną, tačiau pirmąjį etapą užbaigė būdamas ketvirtoje pozicijoje.

Dabar istorija kartojasi - pirmenybės pradėtos pergale ir pralaimėjimu, paskui dėl koronaviruso, buvo daugiau nei mėnesio pertraukos, o grįžus į kovas per ketverias rungtynes pasiektos trys pergalės tarp kurių iškovotas svarbus taškas prieš „Biržų-KKSC“ ekipą.

Jau tapo tradicija, kad šia komandą sudaro karjeras baigę patyrę krepšininkai, kuriuos papildo jauni, jėgų stygiaus nejaučiantys, tačiau jau pakankamai daug patirties turintys kolegos.

Tad viską sudėjus galima daryti išvadas, kad „Omegos“ komanda vėl pretenduos į finalo ketvertą, o sezono metu turės „Didžiojo šešeto“ narės statusą.

Puikiai pirmenybes pradėjusi biržiečių komanda pastaruoju metu ėmė strigti ir per pastarąsias penkerias rungtynes patyrė net keturis pralaimėjimus.

Nors Žydrūno Kačinsko auklėtiniai krito prieš turnyro rikiuotės viršuje esančias komandas, o pralaimėjimai patirti vos kelių taškų skirtumu, tačiau pastarųjų rungtynių serija parodo, kad pavasarį biržiečiai gali turėti bėdų.

Gera žinia ta, kad Naujus metus „Biržų-KKSC“ kolektyvas pasitiks sužaidęs 13 rungtynių, tad 2021 m. pradžioje jų lauks ne toks intensyvus grafikas. O tai labai svarbus faktorius, žinant tai, jog biržiečiai dažniausiai remiasi 8-9 žaidėjais.

Kita vertus, komandos vadovai puikiai supranta, kad norint antrą kartą klubo istorijoje pasiekti finalo ketvertą, reikia pasipildyti dar bent 1-2 pajėgiais žaidėjais, nes atkrintamosiose kovojama iki trijų pergalių, tarpai tarp rungtynių labai maži, tad net ir labai pajėgus RKL mastu starto penketukas pavasarį gali tiesiog neatlaikyti krūvio.

Nors metus studentai užbaigė įspūdinga pergalių serija, o dvikovoje savo aikštėje „ant menčių“ paguldė vieną iš favoričių „Omegos“ komandą, tačiau kol kas labiausiai stebina ekipos nestabilumas.

Pirmenybių starte patirtas žeminantis pralaimėjimas prieš Akmenės r. „Patriots-Cemento“ komandą (47:78), vėliau gana garbingai pasipriešinta „Biržų-KKSC“ komandai (78:83), įveikta „Bangenė-Aivera“ ir tada dar svienas skaudus pralaimėjimas „Kretingai“ (72:91).

Tada ilga pertrauka dėl koronaviruso ir... net keturios pergalės paeiliui.

Viena vertus, studentų komandos turbūt niekada nepasižymėjo stabiliu žaidimu, nes jų tikslas nėra vien rezultatas, tačiau ir žaidybinio laiko suteikimas komandos nariams, tad reguliariojo sezono rezultatų gal ir nereikėtų vertinti labai rimtai.

Kita vertus, daugelis LCC studentų jau prasirgę COVID-19 virusu, tad iki pavasario komanda neturės papildomai izoliuotis. Jei nebus kokių nors papildomų force majeure faktorių treniruočių procesas neturėtų nutrūkti, todėl bus labai įdomu stebėti Mariaus Tamolio auklėtinių žaidimo kreivę 2021 metais.

Kad LCC tarptautinio universiteto komanda pateks į ketvirtfinalį būtų galima statyti nemažą pinigų sumą, o ar pateks į finalo ketvertą - pasakyti pakankamai sunku, nes daug kas priklausys nuo šiame etape sutikto varžovo ir žaidėjų sveikatos būklės svarbiausių sezono kovų metu.

Tai - dar viena komanda, kuri praėjusiame sezone įgūdžius tobulino tarp B diviziono ekipų.

Nutraukus sezoną kėdainiškiai turėjo geriausią pergalių ir pralaimėjimų balansą todėl formaliai tapo B diviziono nugalėtojais.

Šiemet Kastyčio Kundroto treniruojamai ekipai pavyko išlaikyti pagrindą ir pasipildyti keliais įdomiais krepšininkais, o visa tai davė saldžių vaisių.

Sužaidus 11 rungtynių SC-„Ateities“ komanda turi šešias pergales, savo sąskaitoje turi pergalę prieš pajėgią „Tauragės“ komandą, o tai vidurio Lietuvos komandos gerbėjams suteikia pagrįstų vilčių, jog pavasarį kėdainiškiai dar patriukšmaus.

Kol kas neramina tik tai, jog turnyro lyderiams kovą davusi ekipa lygiai taip pat kankinasi dvikovose su turnyro autsaideriais.

Viena vertus, tą įtakoja svarbių žaidėjų traumos ar negalėjimas dalyvauti rungtynėse. Kita vertus, atkrintamosiose tempas bus nežmoniškai didelis, tad priklausomybė nuo kelių žaidėjų pasirodymo tokiais atvejais dažnai pakišą koją.

Po metų pertraukos į A divizioną grįžę VDU studentai sezoną pradėjo įspūdingai - iškovodami net penkias pergales iš eilės.

Tačiau vėliau Arūno Juknevičiaus auklėtiniai tarsi sustojo. Iš pradžių pralaimėję studentų derbį kolegoms iš KTU, vėliau įveikė „Bangenės-Aiveros“ ekipą, o tuomet patyrė net keturias nesėkmes iš eilės ir nusirito į turnyro rikiuotės vidurį.

Įdomu tai, jog VDU ekipa yra rezultatyviausia RKL A diviziono komanda, per rungtynes vidutiniškai pelnanti po 89,8 taško. Tačiau koją studentams kiša prasta gynyba (vid. 87,2 tšk.), o pagal į savo krepšį praleidžiamus taškus A.Juknevičiaus auklėtiniai užima vos 14 vietą.

Nors VDU ekipa turi tarpusavio pergalę prieš „Rivilę“ ir „Biržų-KKSC“ komandą, tačiau nestabilus žaidimas bei didžiulės skylės gynyboje kol kas neleidžia tikėtis, kad komanda bus reali pretendentė į A diviziono finalo ketvertą.

Maža to, studentams reikės labai pasistengti norint patekti į ketvirtfinalio etapą.

Tik laimingai susiklosčiusių aplinkybė dėka A divizione likę Plungės atstovai įrodinėja, kad vietą elite išsaugojo neveltui.

Nors per 11 sužaistų rungtynių „Olimpo“ kolektyvas patyrė net šešias nesėkmes, tačiau pastaruoju metu žemaičių žaidimo kreivė kilo tik aukštyn, o tą puikiai įrodo tik paskutinėmis sekundėmis paleista pergalė prieš „Omegos“ komandą.

Prieš pat Naujuosius į komandos sudėtį grįžo Mindaugas Tamušauskas, tačiau likusią sezono dalį olimpiečiams teks žaisti be vieno lyderių Roko Paulausko, kuris persikėlė į NKL pirmenybes.

Antroje sezono dalyje plungiškių laukia nemažai iššūkių, tačiau jei pavyks išlaikyti bent jau panašią formą „Olimpo“ gerbėjai ir vadovybė neturėtų jaudintis dėl išlikimo RKL elite.

Veikiau atvirkščiai - sėkmingai susiklosčius aplinkybėms Plungės ekipa gali sėkmingai pasirodyti aštuntfinalyje ir patekti tarp 8 stipriausių šio sezono RKL komandų.

Aukštesnė pozicija Akmenės komandai neatiteko tik todėl, nes „sausa“ statistika tiesiog bado akis - keturi pralaimėjimai iš eilės, vos viena pergalė ir beveik mėnuo be rungtynių.

Greičiausiai tokį prastą startą įtakojo COVID-19 pandemija, dėl kurios nusikėlė kelios „Patriots-Cemento“ rungtynės, vėliau susirgo keli lyderiai, o galiausiai ir didžiajai daliai ekipos dėl kontakto teko izoliuotis.

Galima sakyti, kad iš visų A diviziono ekipų prasčiausios kortos sukrito būtent Akmenės komandai, tad kitokio rezultato matyt ir negalėjo būti.

Kita vertus, nurašyti žemaičių tikrai negalima. Akmenės komanda „ant popieriaus“ turi žymiai stipresnę sudėtį nei pernai, puikų trenerį, tad jei Fortūna bus bent kiek palankesnė ir susitvarkys treniruočių procesai šiaurės Lietuvos komanda gali tapti viena didžiausių antrosios sezono dalies sensacijų.

Sezono pradžioje pamačius „ant popieriaus“ esančią ukmergiškių sudėtį atrodė, kad komanda gali pakartoti savo geriausią pasiekimą ir rimtai pretenduoti į finalo ketvertą.

Tačiau nuo pat pirmų sezono dvikovų „Olimpo“ ekipai kažko trūko, o tą puikiai iliustruoja menkas laimėtų rungtynių procentas ir turbūt mažiausiai prognozuojamas žaidimas tarp visų RKL ekipų.

Sezoną ukmergiškiai pradėjo pergalę prieš „Biržų-KKSC“ komandą, kuri vėliau pademonstravo puikią formą ir ilgą laiką buvo tarp turnyro lyderių. Tačiau vėliau pralaimėta prieš rikiuotės dugne esančią Panevėžio ekipą, pralaimėtas „Olimpų“ derbis ir gana sunkiai įveikta 15 vietoje esanti Prienų komanda.

Žinoma, ukmergiškiams nepavyko išvengti akistatos su COVID-19 virusu, o tai sutrukdė jų treniruočių procesą ir rungtynių grafiką, tad po Naujų metų veikiausiai galima tikėtis vsiiškai kitokio žaidimo bei geresnių rezultatų.

Tačiau kol kas skaičiai nėra džiuginantis ir panašu, jog kelintus metus iš eilės ukmergiškiai kausis ne dėl vietos elite, o dėl vietos atkrintamosiose.

Nors KTU studentai turi tris pergales ir net laimėję tarpusavio dvikovą prieš reitinge aukščiau stovinčią VDU komandą, tačiau žemą poziciją reitinge lėmė prastas pergalių ir pralaimėjimų santykis.

Tiesa, nurašyti Artūro Sukovo auklėtinių tikrai neverta. Prieš pat šventes KTU ekipa garbingai pasipriešino vieniems lyderių „Riviles“ komandai, iki paskutinių sekundžių kovėsi su „ant bangos“ esančia LCC ekipa, lengvai susidorojo su „LSU-Atletu“ ir davė rimtą kovą Kėdainių SC-„Ateities“ komandai.

Galbūt keli taiklūs metimai viską būtų apvertę aukštyn kojomis, o dabar apie KTU studentus kalbėtume visai kitu tonu.

Tačiau vos trečdalis laimėtų rungtynių kol kas nesuteikia progos dėti komandos prie RKL favoritų gretų.

Vasarą gavusi progą dalyvauti A divizione Prienų komanda priėmė pasiūlymą, išlaikė praėjusių metų sudėtį, pakvietė prisijungti kone žymiausią savo kraštų atstovą Gediminą Maceiną ir pasipildė dar keliais įdomiais prieniškiais.

Visi padaryti žingsniai buvo teisingi, tačiau panašu, kad skirtumas tarp A ir B diviziono buvo pernelyg didelis, nes 2020 metų pabaigoje viena iš B diviziono lyderių buvusi „CBet-KKSC“ komanda kol kas yra iškovojusi vos 1 pergalę ir yra turnyro rikiuotės dugne.

Gera žinia ta, jog prieniškiai daugiausiai žaidė su turnyro rikiuotės viršuje esančiomis komandomis ir visoms joms davė gerą kovą, o prieš akis laukia akistatos su rikiuotės dugne esančiomis ekipomis, po kurių viskas gali kardinaliai pasikeisti.

Tačiau kol kas turime tą, ką turime ir prieš antrąją sezono dalį Prienų vadovams turėtų kilti daugiau klausimų nei atsakymų.

Vasarą Panevėžio komanda prarado du svarbiausius žaidėjus (Darių Griškėną ir Tadą Buinauską, aut.past.), tačiau tinkamos pamainos į jų vietą nerado, o tam, kad turėtų stabilesnę sudėtį įregistravo perspektyviausius R.Sargūno SG auklėtinius.

Šiuo metu panevėžiečiai yra sužaidę beveik pusę rungtynių, tačiau pergalių grafoje matome labai kuklius skaičius ir viską įvertinus... labai sunku tikėtis, kad antroje sezono dalyje kažkas pasikeis.

Šiemet konkurencija RKL A divizione yra nepaprastai didelė, tad panašu, jog ties „raudonos zonos“ riba balansuojantys Audriaus Stašaičio auklėtiniai 2021 metų pradžioje turi vienintelį realų tikslą - išsaugoti vietą A divizione.

Praėjusiame sezone paskutinėje vietoje likusi LSU komanda vietą A divizione išsaugojo, dėl subyrėjusios „Kelmės“ komandos.

Tačiau nepaisant kelių korekcijų sudėtyje iš esmės niekas nepasikeitė ir komanda vėl yra absoliuti lygos autsaiderė niekaip nerandanti kelio pergalių link.

Žinoma, šiuo atveju vėl neapsieita be COVID-19 įtakos, nes pirmenybių pradžioje Ramūno Butauto auklėtiniai prarado kelis varžovus, vėliau patys užlipo „ant minos“, tuomet saviizoliacija, o vos grįžus į kovas komandoje fiksuoti dar keli koronaviruso atvejai. Kaip sakoma: kai jau nesiseka...

Visgi, jeigu įvertinsime tas penkerias sužaistas rungtynes, didesnis šviesulys matosi tik pralaimėjime prieš „Riviles“ komandą, kuomet turnyro lyderiams buvo nusileista vos penkiais taškais (81:86).

Trejose akistatose patirti triuškinami pralaimėjimai ir tik geriau pasipriešinta Kėdainių komandai.

Po Naujų metų LSU studentai žais pagal labiausiai įtemptą grafiką - iki pat pirmojo etapo pabaigos žais vien dvigubus savaitgalius, o keletą kartų turės žaisti net savaitės viduryje.

Žiūrint į „sausą“ statistiką „LSU-Atleto“ krepšininkai užimą 15 vietą pagal pelnomus taškus ir paskutinę pagal į savo krepšį praleidžiamus.

Nurašyti komandą jau dabar būtų neteisinga, tačiau kol kas nėra nė vieno faktoriaus, kuris galėtų byloti apie šansą pakovoti dėl vietos atkrintamosiose ar mažų mažiausiai išsaugoti vietą A divizione.