Registracija į jubiliejinį, penkioliktąjį, Regionų krepšinio lygos (RKL) čempionatą baigsis po kiek daugiau nei savaitės. Tačiau jau dabar aišku, kad pirmenybėse tikrai dalyvaus praėjusio sezono finalininkė „Raseinių“ ekipa.

Vos per vienerius metus per žingsnį nuo Olimpo viršūnės atsidūrę raseiniškiai šiemet neslepia ambicijų kilti aukštyn, tačiau tuo pačiu – kratosi favoritų statuso ir nenuvertina kitoje barikadų pusėje esančių ekipų.

Apie pokyčius komandoje, padarytas klaidas, didžiausias praėjusio sezono nuoskaudas ir klubo viziją noriai papasakojo „Raseinių“ ekipos vadovas Tomas Totulis.

• Praėjusiame sezone pralaimėjote tik finale ir „Lūšies“ komandai pakilus į NKL jūs faktiškai turite 1-ąjį reitingą lygoje. Ar jaučiatės favoritais?

Tikrai nesijaučiame esantys lygos favoritais, gal net kratomės šios etiketės. Žinoma, smagu, jog sudėtis išliks ta pati, tačiau iš B diviziono ateina stiprios komandos, be to kitos varžovės taip pat stiprinasi, tad pakartoti tai, ką pasiekėme pernai bus nepaprastai sunku.

• Kas pasikeitė sudėtyje per vasarą? Ar pavyko išsaugoti svarbiausius žaidėjus ir kokias pozicijas sustiprinote?

Kaip jau minėjau, pavyko išsaugoti ekipos branduolį, o prie kolektyvo dar prisijungė tikrai pajėgus vidurio puolėjas Justinas Žirlys, taip pat praėjusiame sezone Akmenės SC-„Gruditos“ garbę gynęs lengvasis kraštas Mantas Košelis. Džiugu, kad prie komandos prisijungė ir vienas perspektyvus vietinis krepšininkas.

• Jaučiatės pajėgesni nei buvote?

Sunku pasakyti, nes kartu dar nesportavome. Viskas priklausys ne nuo sudėties popieriuje, o nuo žaidėjų sveikatos būklės sezono metu. Be to, labai svarbu ar susiklijuos kolektyvas. Nes kartais pavyksta sulipdyti žmones, o kartais atrodo, jog viską darai teisingai, tačiau nepavyksta sukurti komandinės dvasios.

Labai svarbu, jog trenerių štabas išliko tas pats, tad išlaikėm tokį patį lygį. Nei stipresni esame, nei silpnesni ir pavasarį tikrai turėtume būti pajėgūs kovoti dėl titulo.

• Praėjęs sezonas klubui buvo debiutinis, ko pavyko išmokti per metus, kokių klaidų pavyko išvengti vasarą?

Visada būna klaidų ir iš jų mokomės. Aš iš tų žmonių, kurie sezono metu žymisi klaidas ir stengiasi jų išvengti. Organizavime gal buvo šiokių dalykų trūkumų, turiu pastabų sau, kaip vadovui.

Kita vertus, gyvenime taip jau būna, kad ištaisius vienas klaidas, atsiras kitos. Tai yra žmogiška ir neįmanoma to išvengti.

Mūsų tikslas buvo patekti į aštuntuką, paskui pusfinalį, o patekome į finalą. Tad manau kad labai didelių klaidų padaryta nebuvo.

• Lygiai prieš metus, rugsėjo mėnesį sakėte, kad „Raseiniams“ svarbiausia auginti vietinius žaidėjus ir pernelyg nesukti galvos dėl persikėlimo į NKL. Kokia klubo vizija dabar, ar atsidūrus per žingsnį nuo svajonės nesikeičia esminiai tikslai – bet kokia kaina sugrąžinti aukštesnio lygio krepšinį į Raseinius?

Vizija ta pati išlieka, tačiau kai atsiduri per žingsnį nuo aukso, žinoma, kad kitais nori bent minimaliai pagerinti rezultatą.

Vis tik, vietinių žaidėjų auginimas išlieka viena svarbiausių klubo užduočių. Pamėginsime juos apšaudyti, gal pažais su vyresniais ir iš jų kas išaugs. Ko trūksta, ko neturim iš vietinių tai pasiimam iš kito miesto.

Tęsiant komplektacijos temą labai džiaugiuosi, kad lyderiai išliko ir pasipildėm tokiais pats gerais žaidėjais, kaip ir išėjusieji.

Šiemet išsiskyrė keliai su Roku Čepanoniu. Apmaudu, tačiau esu labai patenkintas, kad jis praėjusiame sezone buvo kolektyvo dalimi. Be to, klubą paliko abudu jauni ukmergiškiai, kurie gins savo miesto komandos garbę. Ačiū visiems už tai, kad buvo kartu ir tikiuosi, kad dar susitiksime RKL kovose!

• Žvelgiant į praeitį, kokios buvo skaudžiausios praėjusio sezono pamokos?

Vienareikšmiškai, skaudžiausia prisiminti praėjusio sezono RKL finalo seriją, kurioje tikrai galėjome pasiekti pergalę.

 Aišku, man, kaip klubo vadovui ir organizatoriui, dar skaudu kai įvyksta netikėtumai ir atkrintamųjų metu salėje šviesos dingsta. Nors tai nebuvo mano kaltė, tačiau kartėlis lieka. Šiemet Raseiniuose bus antra salė, tai blogiausiu atveju bus galima ten persikelti. Tačiau tikėkimės, jog to neprireiks.

• Kaip manote, kuri komanda (be jūsų) bus rimčiausia pretendentė į RKL čempionės titulą?

Jau pokalbio pradžioje sakiau, kad nesame lygos favoritai. Sekame žaidėjų rinką, girdime gandus ir žinome, kad „Atletas“ neblogai stiprinasi, taip pat manau, kad Vilniaus „Stekas-Rivilė“ turėtų pajėgią sudėtį turėti, nes Vilnius yra didelis miestas ir čia visuomet gali rasti daug gerų ir motyvuotų krepšininkų.

Ir tai tik keli pavyzdžiai, nes tas pats Vilkaviškio „Perlas“ turėtų patriukšmauti. Patirtis rodo, kad iš B diviziono atėjusios naujokės turi didelį entuziazmą, todėl gali daug ką nuveikti. Taip pat, panašu, jog „Kretinga“ šiemet gana pajėgi bus ir Kauno raj. „Omega“ tikrai turėtų tradiciškai būti tarp lyderių.

Manau, jog 2019-2020 m. sezone RKL bus žymiai stipresnė ir reikės žaisti su kiekvienu varžovu, todėl įvardinti aiškų favoritą yra nepaprastai sunku.

• Kokie svarbiausi faktoriai kelyje link čempiono titulo?

Svarbiausia įvertinti kiekvieną varžovą. Nors pernai užėmėme antrąją vietą, tačiau su daugeliu komandų kovojome iki paskutinių sekundžių ir tik dėka tinkamo nusiteikimo kovai, pagarbos varžovams nebarstėme taškų reguliariajame sezone, kuriame užėmėme pirmąją vietą ir iškovojome namų aikštės pranašumą visuose atkrintamųjų etapuose, o paskui likome tik per žingsnį nuo aukso medalių. Būtent tą ruošiamės daryti ir šiame sezone.

• Ką manote apie idėją RKL pirmenybes baigti ne finalo serija, o finalo ketverto turnyru?

Esu nei už, nei prieš šią idėją. Serijoje mažiau atsitiktinumų, tačiau finalo ketvertas turi savų pranašumų. Pavyzdžiui aš tikrai sutikčiau lemiamas sezono kovas žaisti geroje salėje, kurioje patogiai jausis tiek žaidėjai, tiek žiūrovai, nei kovoti dėl titulo arenoje, kuri yra sunkiai pritaikyta aukšto lygio krepšiniui.

Tai nėra akmuo į mūsų buvusių varžovų daržą, nes puikiai suprantame, jog ne visur yra galimybė turėti tinkamas arenas, tiesiog jeigu reikėtų rinktis, aš rinkčiausi finalo ketverto formatą.

• Gal ką norėtumėte palinkėti komandai?

Pokalbį norėčiau užbaigti šūkiu, kurį supras tik mūsų kolektyvas: „Antanas – šaunuolis!“ (šypsosi, - aut.past.)