Sveikiname Lietuvos kurčiųjų sporto klubo (LKSK) komandą, tapusią pasaulio čempione. Taivane vykusiame pirmenybių finale lietuviai po atkaklios kovos 78:75 pranoko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšininkus ir iškovojo aukso medalius. Pergalingus taškus mūsiškiams pelnė Arvydas Bareikis, kuris paskutinėmis sekundėmis puikiai prasiveržė krepšio link ir pataikė dvitaškį su pražanga.
Nugalėtojams 18 taškų pelnė Gediminas Žukas, 16 – A.Bareikis, po 12 – Justinas Navlickas (12 atk. kam.) ir Martynas Vainius, 9 – Andrejus Zenevičius, 8 – Karolis Birieta, 3 – Algirdas Pazdrazdis.
Lietuvos kurtieji vyrai trečią kartą iš eilės tapo pasaulio čempionais. Kitus du titulus jie iškovojo 2011 metais Italijoje ir 2007 Kinijoje.
Žemiau pateikiame lrytas.lt žurnalistės Nijolės Krasniauskienės straipsnį apie LKSK triumfo akimirkas, trenerių komentarus ir išgyvenimus.
Liepos 14 dienos rytmetį būrys kurčiųjų vyrų, vos įžengę į Vilniaus oro uosto laukiamąją salę, paskendo artimųjų, sporto sirgalių ir kurčiųjų įstaigų atstovų glėbiuose, gėlių gausoje, sveikinimų jūroje. Tokią pagarbą jie pelnė liepos pradžioje vykusiame Pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionate nužygiavę be pralaimėjimų iki finalo, lemiamoje kovoje susirungę ir nugalėję galingą JAV krepšininkų komandą. Liepos 12 dieną Taivanyje, Taojanio mieste mūsų rinktinė trečią kartą iš eilės apgynė Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionų vardus.
Pergalė, euforija ir nuovargis
„Kai jau supratome, kad pergalė mūsų, apėmė euforija ir... nuovargis. Vis dėlto mes dar pajėgėme sušokti džiaugsmo šokį. Šoko ne tik mūsų kojos, bet ir širdys“, – vienas kitą papildydami pasakoja krepšininkai ir vėl iš naujo vaizduotėje išgyvena triumfą. Iš pasakojimų supratau, kad pergalės akimirką lietuviai pamiršo viską: traumas, nuoskaudas, abejotinus teisėjų sprendimus ir atsidavė viską kelyje „šluojančiam“ Džiaugsmui.
Rinktinės strategas A. Šatas prisiminė, kad netikėtai į jo šviesių pojūčių lauką vienu metu įsiterpė neprašytas nerimas. Amerikiečiai ilgai, pernelyg ilgai nesirodė apdovanojimų ceremonijoje. Vienu metu treneris pamanė, kad sidabro laimėtojų arenoje taip ir neišvys. Vis dėlto galų gale jie pasirodė.
Dar vienas nemalonus netikėtumas per apdovanojimų ceremoniją nuskambėjęs ne oficialus mūsų šalies, o Lietuvos sovietų socialistinės respublikos himnas. Treneris neslėpė, kad išgirdęs pirmuosius akordus jautėsi sutrikęs ir nežinojo ką daryti. Po ceremonijos apie nesusipratimą sužinoję žaidėjai taip pat pasijuto labai nesmagiai.
Lemtingo momento smaigalyje – lietuvių įžaidėjas
Sirgalių dėmesio centre šįkart atsidūrė įžaidėjas Arvydas Bareikis. Jis buvo tas didvyris, kuris finale, iki varžybų pabaigos likus 16 s, prasiveržė po krepšiu, įmetė ir dar savo komandai „uždirbo“ baudą. Paskutinėmis žaidimo akimirkomis mūsų penketas amerikiečiams nė sekundę neleido pasijusti padėties šeimininkais.
Atlaikė psichologinę įtampą ir nukalė pergalę 78:75 iš gerai nušlifuotų derinukų, žaibiškos reakcijos ir žaidybinės drausmės. A. Bareikiui šita pergalė ypač saldi, nes dėl traumos jis negalėjo dalyvauti 2013 m. Sofijoje (Bulgarija) vykusiose Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, kuriose kurtieji krepšininkai taip pat triumfavo. O šįkart dviguba sėkmė – mūsų įžaidėjas pelnė naudingiausio čempionato finalo žaidėjo nominaciją.
„Prieš lemtingą metimą buvau padaręs klaidą, ‒ dar ir šiandien sau kritiškas krepšininkas. ‒ Vienu metu maniau, kad nuvyliau komandos draugus, buvo sunku. Tačiau kai dar kartą kamuolys atsidūrė mano rankose, pajutau, kad šis metimas mano. Prie tritaškio linijos pašokdinau varžovus, tirpstant laikui prasiveržiau po krepšiu ir mečiau... Na, o asmeninė nominacija visada yra komandinis darbas. Kas aš būčiau be komandos draugų?“.
Vyriausiasis treneris – su kurčiaisiais per 40 metų
Rinktinės vyriausiąjį trenerį Algimantą Šatą klausiame: „Ką jums pačiam reiškia tokia pergalė?“ Ir žodžio kišenėje neieškantis krepšinio strategas staiga prityla. O paskui atsako ne visai „į temą“. Jis kalba apie 12 kurčiųjų, su kuriais jis, o jie ‒ su juo yra pasirengę bet kokiam išbandymui. Pasakoja apie žaidėjų atsidavimą, bendruomeninį jausmą, o svarbiausia ‒ išskirtinę discipliną. Apie jų neįveikiamą pergalių troškulį. Galime spėti, kad laimė visiems jiems yra būti kartu.
Per daugiau kaip 40 darbo metų su kurčiaisiais A. Šatas išugdė ir į veteranų gretas išlydėjo ne vieną kurčiųjų krepšininkų kartą. Tad ne kartą įrodė, kad remiasi ne likimo pamėtėtais talentais, bet sunkiu ir atkakliu darbu. Klausiamas apie pastarųjų metų rinktinės sudėties pokyčius, teigia, kad dabartinis rinktinės branduolys susiformavo jau senokai, yra užgrūdintas. J.Navlickas, R.Puzinas, A.Bareikis, A.Pazdrazdis, A.Kubilius – tai krepšininkai, išbandyti 2007 m., 2011 m. ir 2015 m. pasaulio čempionatais, 2013 m. Kurčiųjų olimpinėmis žaidynėmis. 2011 m. prisijungė K.Birieta.
Ir visos nuo 2007-ųjų svarbiausios kurčiųjų pasaulio varžybos šių krepšininkų ir stratego dėka lietuviams tapo „auksinėmis“. Neįtikėtina sėkmė. Tad į Taivanį vežta ir atgal pargabenta pereinamoji čempionato taurė, kurią, iškovotą tris kartus, šalis turi teisę pasilikti visam laikui, ‒ lieka Vilniuje, Lietuvos sostinėje.
Treneris nepamiršta nė vieno žaidėjo. Tai ir daugiausia finalinėse varžybose pelniusio taškų, į simbolinį čempionato penketą patekusio G.Žuko, kito simbolinio penketo nario A.Zenevičiaus, L.Laurinaičio, L.Pečiulio, M.Vainiaus, M.Vaičiulio.
Žiniasklaidos provokuojamas pripažinti, kad į finalą komanda atėjo be didelių sunkumų, strategas sako, kad viskas nebuvo taip paprasta, kaip atrodo. Treniruočių stovyklose ir per varžybas net 5 žaidėjai patyrė traumas. Vien ką reiškia krepšininko keitimas išskridimo išvakarėse, paskui ‒ labai patyrusio žaidėjo R. Puzino „netektis“. Pastarasis trečiose, dar grupės, varžybose su Izraeliu patyrė traumą ir iškrito iš tolimesnės kovos.
Anot trenerio, laikyti „lengvu pasivaikščiojimu“ dvikovą su JAV krepšininkais, iš principo būtų neteisinga. Tai labai stipri ir varžovų pagarbą pelniusi komanda. Jos pagrindą sudarė visame pasaulyje žinomo 5 tūkst. vien kurčiųjų studentų turinčio Galaudeto universiteto auklėtiniai. Savo „koziriais“ prieš greitus ir puikiai įvaldžiusius techniką amerikiečius treneris A.Šatas įvardija lietuvių taikytą zoninę gynybą, greitus puolimus ir sėkmingą kovą dėl atšokusių kamuolių. Pastaruoju rodikliu amerikiečiai aplenkti vos ne dvigubai.
Įdomu, kad būtent darbui su kurčiaisiais krepšininkais treneris yra parengęs originalią puolimo sistemą su daugybe variacijų. Kurčiųjų krepšinio žinovai pripažįsta, kad ji „veikia“, ypač žinant, kad lietuviai daugeliui komandų nusileidžia, pvz., ūgiu.
Trenerio dešinioji ranka – buvęs žaidėjas
Vyriausiojo trenerio asistentas Algirdas Jurkša neslepia apsipylęs ašaromis, kai švieslentėje sustingo galutinis finalinių varžybų rezultatas. Kas jau kas, bet jis gerai žino ir pojūčius, išgyvenamus aikštėje, ir ant trenerių suolelio. Buvęs vienas iš kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės lyderių šiandien Algirdas yra tarsi patikimas tiltas tarp girdinčiojo trenerio ir kurčiųjų žaidėjų.
Jis pirmiausia giria A.Šato strategiją, kuri daugybę metų pateisina krepšinio aistruolių lūkesčius, jo nuolatinius ieškojimus ir vis naujus sprendimus. Tačiau tiesa ir tai, kad stratego padėjėjas Algirdas stengiasi būti vertas savo vyresniojo kolegos. Jis baigė sporto mokslus, kasmet lanko krepšinio trenerių tobulinimosi kursus, kad būtų kuo naudingesnis rinktinei. Abu – treneris ir asistentas pripažįsta, kad jie yra neišardomas tandemas. Na, o aplinkiniai teigia, kad tik juos abu kartu įsivaizduoja vedančius rinktinę į naujas pergales.